2019. Visos teisės saugomos | Asmens duomenų apsauga
Rinkiminė programa
Šalis, kurioje nėra pamirštų žmonių

„Privalome pasirūpinti mažais, senais ir silpnesniais – turime vienas kitą remti. Labai svarbu, kad mūsų šalyje neliktų pamirštų žmonių, kad kiekvienas jaustųsi svarbus“

Kuomet paskelbiami skurdo rodikliai, mes juk mažai kalbame apie tai, kiek šimtais ar tūkstančiais žmonių neturi ko valgyti, kuo apsirengti, neturi kur paslėpti nuo lietaus. Kalbame apie tai, kokioje padėtyje yra mažiausių pajamų gavėjai lyginant su kitais visuomenės nariais. Vadinasi – kalbame santykinai. Tad net jeigu staiga visų pajamos padidėtų kelis kartus, paveikslas, tiesą sakant, nelabai pasikeistų. Pajamų nelygybė mūsų valstybėje yra labai didelė.

Siūlau grįžti prie to klausimo, kuris net nebandomas spręsti trečią dešimtį – išgryninti ribas tarp mūsų bendra ir kiekvieno atskira, ir pasiekti susitarimą vardan Lietuvos, kuris apibrėžtų, kokios valstybės galiausiai siekiame, t. y. kiek mūsų visų sukuriamos gerovės yra padedama ant bendro stalo, tam, kad būtų skirta mūsų bendriems poreikiams spręsti, iš kurių nebūtinai atgausime tiek, kiek įmokame, bet tai normalu.

Sieksiu šalies politinio, verslo, akademinio, pilietinės visuomenės elito diskusijos ir sutarimo. Lietuvos žmonės yra nusipelnę būti išvaduoti iš amžinų prieštarų ir sulaukti aiškumo, kur prasideda ir pasibaigia jų asmeninė atsakomybė. Lietuvos žmonės nusipelnė, kad po kiekvienų Seimo rinkimų jų neištiktų nauja švietimo, sveikatos ar pensijų reforma – tik tokiu atveju galėsime rimtai kalbėti, kad mokytojas ar medikas yra prestižinė profesija, reikalauti iš savo valstybės tarnautojų, sudaryti galimybes besirūpinantiems mažais ir senais ar ligotais derinti savo rūpestį su dalyvavimu visuomenėje, neužsidaryti namuose, neiškristi iš profesinės veiklos save pasmerkiant skurdžiai senatvei.

Visą temos „Šalis, kurioje nėra pamirštų žmonių“ pristatymo kalbą galite parsisiųsti čia:

Visiems vienodai teisinga Lietuva

„Mano pagrindinė vertybė – vadovautis nepakantumo korupcijai kultūra ir tai daryčiau visomis Konstitucijos suteikiamomis galiomis“

Nors visi branginame tas pačias vertybes: laisvę, bendrystę, padorumą, norime ir siekiame to paties – saugumo ir gerovės sau, savo šeimai ir šaliai, tačiau jau kurį laiką mums nepavyksta bendrų troškimų paversti bendru gėriu. Tai skatina nusivylimą ne vien valdžia, bet ir pačia valstybe. Tačiau esu tikra, jog galime geriau, tiesa, mūsų laukia ilgas, bet vienintelis, kelias. Šiandien be užuolankų sakau, jog mano pagrindinė vertybė – vadovautis nepakantumo korupcijai kultūra ir tai daryčiau visomis Konstitucijos suteikiamomis galiomis.

Konstitucija teigia, kad valdžios institucijos tarnauja žmonėms. Niekas labiau nenaikina teisingumo jausmo, nei susidūrimas su nepagarba piliečiui, biurokratizmu, su kuriuo susiduriama institucijose, kuriose turi gauti paslaugą. Mes daugybę metų buvome nuvertinę – tiek moraliai, tiek materialiai – institucijų darbą ir ten dirbančius žmones. Pripažinimas, kad pigi valdžia brangiai kainuoja ir gebėjimas adekvačiai vertinti kompetentingus valstybės institucijų darbuotojus yra svarbus. Kaip ir tinkama kontrolė, grįžtamojo ryšio formavimas, atsiprašymas už klaidas, atsivėrimas.

Ne per skaldymą, o vienydama visą sistemą jungsiu sąžiningus ir galinčius prisidėti prie skaidrinimo proceso asmenis. Nesu ir nebūsiu valstybės vadovė-policininkė, neketinu žaisti galios žaidimų naudodamasi struktūromis tiesiogiai ar netiesiogiai, įskaitant įvairias pažymas ar kitus instrumentus. Politika nėra daroma pažymomis.

Visą temos „Visiems vienodai teisinga Lietuva“ pristatymo kalbą galite parsisiųsti čia:

Lietuva - saugi ir pasaulyje gerbiama valstybė

„Kurkime savo sėkmę, prisidėkime prie kitų sėkmės ir niekada, niekada nepasiduokime“

Privalome dėti visas pastangas, jog aiškiomis taisyklėmis ir demokratiškais susitarimais paremtas pasaulis išliktų mūsų kasdienybe. Kartu, turime garsiai ir nedviprasmiškai pasakyti, jog sienų perbraižymui, kišimuisi į kitų valstybių politiką mes nepritariame, o saugios erdvės tiek Lietuvoje, tiek aplink ją kūrimas yra pagrindinis prioritetas.

Nors mūsų saugumo garantas yra NATO, tačiau būtina turėti nacionalinius gynybos pajėgumus, kurie leistų intervencijos atveju priešintis, kol atvyks sąjungininkų pagalba. Nuolatinė privalomoji karo tarnyba, t. y. šauktinių kariuomenė, ne tik leidžia papildyti profesionalų kariuomenės gretas, aktyvųjį ir parengtąjį rezervus, bet ir ugdo patriotizmą, jaunimo atsakomybę už savo valstybę.

Stiprinkime Šaulių sąjungą, kurkime visuomenės atsparumo išorinėms grėsmėms ramstį, valios priešintis įrodymą ir teritorinės gynybos stuburą. Didinkime visų šalies regionų, tautinių mažumų atstovų pasitikėjimą institucijomis ir Lietuvos karinėmis pajėgomis.

Galiausiai, privalome stiprinti Lietuvos atsparumą – kibernetinę saugą, energetinę nepriklausomybę, infrastruktūros integraciją su Vakarais. Taip pat ypač svarbus yra imuniteto informacinei-kultūrinei įtakai stiprinimas, neskaidrių verslo schemų ir kitų kleptokratinio režimo eksporto „produktų“ ribojimas. Kartu turime nepamiršti, jog naudojamasi ir mūsų susiskaldymu, mūsų nepasitikėjimu vieni kitais. Ir nors bendrame kontekste Lietuva atspari šioms grėsmėms, jos niekur nedingsta, ypač žinant, kad naujienos gali būti įtrauktos ir paskleidžiamos ir per lietuviškus informacijos kanalus.

Visą temos „Lietuva – saugi ir pasaulyje gerbiama valstybė“ pristatymo kalbą galite parsisiųsti čia:

Ar Lietuvos vaikai gyvens geriau nei jų tėvai?

„Turime pakilti iš žemos ir vidutinės pridėtinės vertės spąstų ir galime tai padaryti“

Mūsų kaip valstybės, ir atskirų jos individų, pajamos yra mažos, lyginant su tomis valstybėmis, kurios prideda didesnį savo indėlį, paprastai intelektą. Tai savo ruožtu užsuka tarsi užburtą ratą: kainos sparčiai vejasi ES vidurkius, pajamos tuo tarpu – smarkiai atsilieka. Žemesni atlyginimai lemia žemesnes pensijas ir kitas išmokas, o per tai ir žemesnę visuomenės gerovę.

Todėl turime suteikti bilietą į kokybišką išsilavinimą visiems mūsų vaikams, nesvarbu kokiame regione, ar kokioje šeimoje jie gimė. Įtrauki ir kokybiška švietimo sistema, kuri pajėgi ruošti vaikus ateities gyvenimui nuolat atsinaujinančiame pasaulyje – būtina mūsų sėkmės ir geresnės vaikų ateities sąlyga.

Kalbant apie mūsų regionus, esu tikra, kad jie privalo būti gyvybingi. Tačiau turime suprasti, kad kiekvienas regionas tiesiog negalės būti viskuo – ir gamybos, ir paslaugų, ir inovacijų centru. Labai dažnai regiono sėkmė priklauso nuo to, ar jų savivaldybės iniciatyvios, ar sugebės derinti veiksmus bei bendradarbiauti. Turime galimybių, kurių neišnaudojame: ar tai būtų turizmo potencialas, ar logistikos, ar kiti regiono teikiami privalumai.

Esu tikra, kad mes galime daug daugiau. Tai ne kartą esame įrodę, o ir gausa sėkmingų mūsų verslo pavyzdžių tai liudija. Turime garsiau kalbėti apie savo sėkmę ir tą sėkmę dauginti. Tad nepasiduokime ir užtikrinkime, kad savo vaikams nepaliksime vidutinių pajamų spąstuose įstrigusios Lietuvos.

Visą temos „Ar Lietuvos vaikai gyvens geriau nei jų tėvai?“ pristatymo kalbą galite parsisiųsti čia:

Apibendrinimas: kad laimėtumėte kiekvienas iš jūsų

Rinkimai neturi būti nepamatuotų pažadų dalijimo, tylios ar garsios konkurencijos, politinės kovos, intrigų metas. Rinkimai nebūtinai turi supriešinti. Jie gali įkvėpti ir entuziazmo bei vilties. Rinkimų kampanija gali suburti bendraminčius, sustiprinti vertybines nuostatas, atgaivinti išblėsusį tikėjimą politika ir politiniais lyderiais. Ne paslaptis, kad nebuvau pirmoji besiveržiančių į kandidatuojančių gretas. Apsisprendžiau dalyvauti rinkimuose apgalvojusi visus už ir prieš. Ir nuspręsti UŽ padėjo tai, kad jaučiau platų žmonių palaikymą ir pasitikėjimą mano asmenybe bei darbais. JŪS mane įkvėpėte ir kasdien stiprinate ryžtą politinei lyderystei. Galiu jums aiškiai patvirtinti: kandidatuoju ne tam, kad laimėčiau aš, o tam, kad laimėtume mes visi!

Dažnas Lietuvą skirsto į dvi dalis – didžiuosius miestus ir regionus. Miestų gyventojai kaltinami atotrūkiu nuo likusios Lietuvos. Teigiama, kad jiems svetimos likusiųjų bėdos ar vargai, kad jie žiūri tik savo interesų ir nori vesti valstybę į priekį savo greičiu. Bet miestuose gyvenantys žmonės turi daug potencialo – ryžto veikti, kurti, gyventi sėkmingai. Šiomis savybėmis jie gali dalintis, skleisti jas regionuose, kuriems reikia paramos ir papildomo dėmesio.

Didžiuosiuose miestuose turime kurti pavyzdžius, kurie vėliau būtų perkeliami į kitas Lietuvos vietas. Noriu mažinti atotrūkį ne lėtindama greitį, o skatindama tuos, kurie nori bėgti su lyderiais. Turime stiprinti visuomenę, kuriai rūpi kitas, kurioje nebūtų užmirštų ar atstumtais ir nereikalingais besijaučiančių žmonių.

Priešpriešų laikai

Gyvename ypatingais laikais, kurie kupini naujų iššūkių ir svarbių pasirinkimų. Aštrėjančios geopolitinės įtampos, kintanti tarptautinių santykių tikrovė bei Lietuvos viduje, deja, bet stringantys reikalingi sprendimai rodo, kad 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai gali nulemti, kokiu tolimesniu keliu eisime kaip Valstybė.

Daugelį brandžios demokratijos šalių drasko vidinės prieštaros. Įtampą kelia visuomenės jaučiamas nesaugumas, pajamų nelygybė, neapibrėžtumas dėl ateities, vykstant technologiniams pokyčiams ir daliai visuomenės tiesiog baiminantis jų pasekmių. Atrodo, tarsi, dalis visuomenės yra pasirengusi atsisakyti liberalios demokratijos vertybių, mainais į greitus ir paprastus atsakymus. Pastarieji, deja, dažnai klaidingi ir apsiriboja kaltųjų paieškomis, nesprendžiant realių problemų, kas reikalauja laiko, išmanymo ir svarbiausia, konsensuso paieškų. Tą suprasti nėra lengva, kaip nelengva suprasti, kad bet kokia neliberali demokratija tėra tik tarpinė stotelė autokratijos link. Palaipsniui netenkant žodžio laisvės, įstatymų viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms.

Situaciją radikaliai keičia ir pakitęs informacijos sklidimo greitis bei būdas. Socialinių tinklų ir internetinių platformų plėtra sudarė galimybes praktiškai bet kam tapti žiniasklaida ir žinia. Viena vertus, tai demokratizavo informacinį lauką, kita vertus – sukūrė terpę, kurioje melas, sąmokslo teorijos ir kurstymas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tik kaip kita nuomonė.

Tradicinės partijos ir tradiciniai institutai kiek pavėluotai užčiuopė šiuos procesus. Taip buvo prarastas laikas, per kurį reikėjo bendrauti su žmonėmis, aiškinant procesus ir sprendimus, paneigiant mitus apie greitus ir paprastus atsakymus, apie politikos depolitizavimą, politikos ir profesionalumo priešinimą. Brexito iššūkis yra puikiausia šių procesų iliustracija, kai dėl vidinių problemų inicijuotas veiksmas atneša daugeliui netikėtą, liūdną rezultatą, paremtą iš esmės melagingais argumentais. Tai įrodo kelis dalykus: kaip svarbu yra vengti žaisti žmonių pasirinkimais dėl siaurų interesų, ir kaip svarbu yra laiku ir aktyviai kovoti už svarbias vertybes ir pasiekimus.

Tačiau niekas nėra prarasta. Mes dar turime šiek tiek laiko pristabdyti įsibėgėjantį visažinių populistų, neva žinančių atsakymus į visus klausimus, traukinį. Tam tereikia vieno – kalbėtis su žmonėmis su derama atida ir dėmesiu, aiškiai pateikti mūsų, kaip visuomenės, turimus pasirinkimus ir tų pasirinkimų kainas, rodyti nuoširdų rūpestį tuo, kad visuomenė jaustųsi tiesiog saugesnė. Tai yra visos mūsų politinės bendruomenės, vertinančios liberaliąją demokratiją kaip būtiną mūsų tolesnei pažangai terpę, pirminis uždavinys.

Šiame kontekste ir Prezidento pirminė pareiga – ginti demokratiją, jos vertybes, puoselėti visuomenės sugyvenimui kertinį saugumo ir teisingumo jausmą. Ši pareiga vienodai svarbi, ar kalbėsime apie užsienio, ar apie vidaus politiką.

Niekada nepasiduokime

Prezidentas negali vienas pats sukurti ir paleisti į gyvenimą šalies ekonominio ir socialinio modelio. Prezidentas negali pats vienas nukauti korupcijos ar panaikinti neteisingumo. Nėra jokio atskirai paimto įstatymo, kuris galėtų visas problemas išspręsti, kur Prezidentui tereiktų jį parašyti ir pateikti Seimui.

Visgi, labai tikiu telkiančios lyderystės galia. Net jeigu paskiri politiniai veikėjai, aklai įtikėję vien savo teisumu, šiandien kratosi bet kokios minties, kad kiti irgi gali turėti dėmesio vertų idėjų. Tikiu, kad mano matymas ir siūlomi sprendimo būdai sutampa su jūsų viltimis. Aš keliu sau didžiausius reikalavimus ir tikiu, kad tokius reikalavimus man keliate jūs. Prie laimėjimo atveda ne sėkmė. Prie laimėjimo atveda ilgas ir sunkus darbas, savikritiškumas, sugebėjimas išklausyti ir įsiklausymas. Siūlydama jums laimėti su manimi turiu galvoje ne atsitiktinę sėkmę ar iš dangaus pabirsiančius pinigus. Turiu galvoje susitelkimą ir bendrą darbą, kuris išpildytų bendrus tikslus. Aš esu pasiruošusi šiam darbui ir niekada nepasiduosiu. Niekada nepasiduokime visi kartu!

2019. Visos teisės saugomos | Asmens duomenų apsauga