9 būdai pasirūpinti širdies sveikata - DELFI Sveikata

Padidėjęs širdies poveikis sveikatai

Kas labiausiai alina mūsų širdį ir kaip to išvengti - DELFI Gyvenimas

Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje didelės rizikos šalių, aterosklerozė ir jos sukeliamos kardiovaskulinės sistemos ligos įgavo sunkiai valdomos epidemijos mastą, nežiūrint  moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto — vienas didžiausių Europoje, kardiovaskulinio sergamumo ir mirtingumo rodikliai beveik 2—3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius.

Padidėjęs širdies poveikis sveikatai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai. Koronarinė širdies liga Lietuvoje jaunėja. Liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau —  nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei — endoteliui.

Diana Bumelytė

Rizikos veiksnys — tai  neigiamas asmeninis ir aplinkos poveikis, paskatinantis aterosklerozės išsivystymą ir sukeliantis  širdies ir kraujagyslių ligas. Iš viso žinoma per rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs. Kai kuriuos galima valdyti, o kai kurių —  ne.

Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?

Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius dislipidemijapadidėjęs kraujospūdis hipertenzija ir rūkymas. Širdies ir kraujagyslių ligų kilmė padidėjęs širdies poveikis sveikatai. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, būtina  išsiaiškinti visus ir įvertinti juos. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti.

Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro  kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę. Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių  spazmus, didina kraujospūdį. Rūkančiojo širdis plaka 10—20 dūžių per minutę dažniau, taigi per metus jai tenka 5—10 milijonų dūžių daugiau nei nerūkančio žmogaus širdžiai.

Rūkymas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ant kraujagyslių sienelių. Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies kraujagyslių spazmu gali būti krūtinės anginos, širdies infarkto ar net staigios mirties priežastis. Rūkantiesiems širdies infarktas dažniau baigiasi mirtimi.

Moterims rūkymas paankstina menopauzę ir pagreitina krešulio susidarymą kraujagyslėse, todėl rūkančios moterys dažniau patiria širdies priepuolį už nerūkančias. Nerūkančiųjų, pabuvusių prirūkytoje aplinkoje bent 30 minučių, kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, jiems padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.

Aukštas kraujospūdis. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, todėl smegenų, širdies, inkstų, akių tinklainės kraujagyslės gali plyšti ar užsikimšti ir gerokai sutrumpinti žmogaus gyvenimą. Pakitęs lipidų riebalų kiekis kraujyje. Visų išvardytų medžiagų turi būti žmogaus kraujyje bei ląstelėse. Sutrinka įvairių organų kraujotaka, susergama krūtinės angina, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, gali ištikti širdies infarktas, insultas.

Mažai judantys aktyvia fizine veikla užsiimantys mažiau nei 2—3 kartus per savaitęneužsigrūdinę žmonės 30—50 proc. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą.

Aktyvus sportas jaunystėje negelbsti nuo širdies ligų vyresniame amžiuje. Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas.

  • Stadijos hipertenzijos rizika
  • Naujas pavojus – streso sukeltos širdies ligos
  • Šeivamedžio vaisiai nuo hipertenzijos
  • Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų? | NORTHWAY Vilnius

Širdies ligų ir insulto grėsmė gerokai sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį užsiima fizine veikla. Nutukimas ir persivalgymas.

Labai apsunkina širdies padidėjęs širdies poveikis sveikatai, vargina raumenis, didina kraujospūdį.

Susiję straipsniai

Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita. Nutukę žmonės ne tik dažniau serga koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, bet ir trumpiau gyvena.

Ypač pavojinga,  kai kūno masės indeksas KMI didesnis nei 30 KMI apskaičiuojamas kūno masę svorį dalinant iš ūgio, pakelto kvadratumoterų liemens apimtis didesnė nei 88 cm, vyrų — cm. Vyresnių moterų, kurių KMI didesnis nei 35, mirtingumas 2 kartus viršija mirtingumą moterų,  kurių KMI mažesnis kaip Širdžiai ir kraujagyslėms ypač kenkia per gausiai vartojamos sočiųjų riebalų rūgštys riebus pienas ir padidėjęs širdies poveikis sveikatai produktai, majonezas, kiauliena, jautiena, palmių, kokoso aliejus, kakava, šokoladasangliavandeniai ypač cukrusdruska — ir per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis.

Gaunami su maistu riebalai, ypač tam tikros jų rūšys, smarkiai padidina tikimybę susirgti koronarine širdies liga ir insultu, nes veikia kraujo lipidus, arterijų funkcijas, kraujospūdį, sukelia trombozę  ir kraujagyslių uždegimą. Nesaikingas druskos vartojimas itin neigiamai veikia kraujospūdį. Cukrinis diabetas.

Sendamas neretas žmogus suserga diabetu, dažnai tuo pat metu kaip ir hipertenzija. Sergant diabetu anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, pažeidžiamos kojų kraujagyslės, dažnesnis širdies infarktas.

Stresas ir depresija. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Sergant depresija, dėl didelės psichoemocinės įtampos nuolatinio nervinimosi, pervargimo gerokai dažniau gali sutrikti širdies veikla, ištikti staigi mirtis. Alkoholio vartojimas kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę, turi tiesioginę įtaką hipertenzijos raidai, ypač jei alkoholio vartojama gausiai  — daugiau padidėjęs širdies poveikis sveikatai po du standartinius vienetus bokalas alaus ar dvi taurės vyno per dieną.

Tam tikrų vaistų vartojimas. Kai kurios kontraceptinės tabletės ir pakaitinė hormonų terapija didina tikimybę susirgti širdies liga. Homocisteinų perteklius kraujyje.

Keletas uždegimui būdingų medžiagų yra susijusios su didesne širdies ir kraujagyslių ligų grėsme, pvz. Pakitęs kraujo krešumas. Vyrų — didesnis kaip 45 metai, moterų — didesnis kaip 55 metai.

Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė, jei vienas tėvų, brolių ar seserų jaunesnis nei 55 m. Koronarine širdies liga dažniau serga 45—55 metų vyrai nei moterys moterų sergamumas padidėja po menopauzės, t.

padidėjęs širdies poveikis sveikatai

Antioksidantai mažina cholesterolio kiekį, neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, padeda išvengti uždegimo, saugo organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio ir stabdo senėjimo procesus. Stipriausiomis antioksidacinėmis savybėmis pasižymi vitminai E ir C bei selenas. Vitamino E gausu žalialapėse daržovėse, grūduose, aliejuje, riešutuose.

padidėjęs širdies poveikis sveikatai

Vitamino C daugiausia citrusiniuose vaisiuose, braškėse, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse, pomidoruose, kopūstuose, erškėtuogėse. Seleno gaunama su mėsa, ypač su vištiena, grūdiniais produktais, sėlenomis, žuvimi. Antioksidancinių savybių turi ir flavonoidai medžiagos, nudažančios augalus ryškia spalva - raudona, geltona, violetine. Daugiausia jų yra arbatoje, mėlynėse, tamsiose vynuogėse ir jų produktuose vyne, sultyse, razinoseburokėliuose, raudongūžiuose kopūstuose, baklažanuose, obuoliuose, pomidoruose, vyšniose, špinatuose, avietėse, granatuose, greipfrutuose, žemuogėse, spanguolėse, česnakuose, svogūnuose ir t.

Anglų mokslininkai pataria pagyvenusiems žmonėms išgerti per dieną 5 puodelius juodosios arba žaliosios arbatos. Vyresnio ir senyvo žmogaus organizmui  per dieną  reikia apie 10 mg vitamino E, apie 60 mg vitamino C ir apie 60 mikrogramų seleno.

Jūrų produktai  —  svarbus omega-3 riebalų rūgščių RR šaltinis.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Šios polinesočiosios  riebalų rūgštys, patekusios į organizmo ląstelių membranas, padidina jų  elastingumą. Sukaupta nemažai įrodymų, kad omega-3 RR mažina miokardo infarkto ir staigios širdinės padidėjęs širdies poveikis sveikatai dėl grėsmingų ritmo sutrikimų riziką.

Jūrų žuvys skumbrė, silkė, lašiša, menkė, jūros lydeka, jūros ešerys, pikša, paltusas, plekšnė ir kitosmoliuskai, vėžiagyviai, jūrų kopūstai  —  puikus maistas, juose daug geresnis riebalų-baltymų santykis. Žuvyse gausu naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega -3 RR ir nedaug cholesterolio.

Širdžiai būtini mikroelementai — kalis ir magnis Kasdien su maistu turi būti gaunama apie 2,5 g kalio ir mg magnio. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, gydyti nuo padidėjusio kraujospūdžio. Daugiausia kalio yra bananuose, bulvėse, džiovintuose vaisiuose slyvose, razinosepomidoruose, kopūstuose, riešutuose.

Magnio itin gausu pieno produktuose, žaliose lapinėse daržovėse petražolėse, krapuose, špinatuoseduonoje ir kituose grūdiniuose produktuose, riešutuose. Vartokite maistą, kuriame yra skaidulinių medžiagų Vyresniems ir senyviems žmonėms per parą rekomenduojama suvartoti 20 — 30 g skaidulinių medžiagų.

Maisto skaidulos aktyvina žarnų peristaltiką, mažina riebalų ir gliukozės kiekį kraujyje. Dėl skaidulinių medžiagų trūkumo maisto racione sutrinka širdies veikla. Skaidulų šaltinis — avižos, miežiai, kviečiai, kruopų patiekalai, daržovės, vaisiai ir uogos obuoliai, kriaušės, spanguolės, serbentai, agrastai, slyvos, braškėsdžiovinti vaisiai, juoda rupių miltų duona, pupos, žirniai. Pasitikrinkite kraujospūdį Ligos lengviau išvengti nei ją gydyti, todėl svarbu matuoti kraujospūdį ir tiems, kurie dar neserga hipertenzija.

Japonijoje gerokai sumažinus bendrą druskos vartojimą ir skyrus didesnį dėmesį aukšto kraujospūdžio gydymui,  pavyko sumažinti negaluojančiųjų dėl aukšto kraujospūdžio skaičių, o insulto atvejų sumažėjo daugiau nei 70 procentų. Vyresniems  žmonėms rekomenduojama per aritmijos gydymas hipertenzijai gydyti išgerti 2,5 litro vandens.

Jeigu kraujospūdis padidėjęs,  skysčių vartojimas ribojamas nuo 1 iki 1,5 litro.

padidėjęs širdies poveikis sveikatai

Tikrinkite gliukozės kiekį kraujyje Labai svarbu tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, nes jei cukrinis diabetas  nustatomas  ir pradedamas gydyti laiku, tai gali sumažinti koronarinės širdies ligos grėsmę ir pagerinti jau sergančiųjų šia liga prognozę.

Minėtų priemonių efektyvumas grindžiamas ilgamete pasauline patirtimi. Sulaukus 40 metų būtina bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją terapeutą ar kardiologą, profilaktiškai atlikti sudėtinį kraujo lipidų tyrimą, elektrokardiogramą ir kitus tyrimus.

Dilgčiojimas širdies plote, maudimas — tai požymiai į kuriuos būtina atkreipti padidėjęs širdies poveikis sveikatai. Tačiau net jei visiškai nesiskundžiama sveikata, pasitikrinti profilaktiškai — būtina. Visiems, norintiems išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų, Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos rekomenduoja prisilaikyti  Sveiko Europiečio kodo — 0 3 5 5 3 0.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykla Pagal Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas. Dalintis Koronavirusas: prevenciniai veiksmai, naujausi duomenys ir informacija grįžtantiems nuolat atnaujinama Taip pat skaitykite.