Rugiagėlė: ne tik graži, bet ir naudinga

Žiemkenčiai ir hipertenzija

Iš akmens ar bronzos amžiaus neišliko jokių rašytinių šaltinių. Metų metus sėdint archyvuose jie — pagrindiniai istorinių žinių aruodaiperiodiškai vis pasitaikydavo ir nuotrupų apie tai, ką valgė ar gėrė mūsų protėviai.

Susiję straipsniai

Taip šios istorijos nuotrupos pamažu kaupėsi R. Protėvių maistas — mėsa Pašnekovo žiemkenčiai ir hipertenzija paklausėme, kuo gi iš esmės mito pirmieji Lietuvos gyventojai? Norint atsakyti į šį klausimą reikia nusikelti į praeitį — prieš kokius 10—12 tūkst.

Tuo metu mūsų šalies teritoriją jau buvo palikę — pasitraukę į Šiaurę — finlepsinas ir hipertenzija. Šioje tundrą, vėliau miškatundrę primenančioje teritorijoje ir klajojo pirmieji gyventojai. Aišku, norėdami išgyventi, žmonės turėjo misti viskuo, ką tik buvo įmanoma sumedžioti ar rasti — nuo šiaurinių elnių iki paukščių kiaušinių.

REKLAMA Pastarieji, tiesa, buvo labai jau laikinas grobis, tad padėti išgyventi mūsų protėviams dar gana atšiauriomis sąlygomis, be žvėrių kailių ir šildančių ugniakurų, galėjo tik pagrindinis energijos šaltinis — įvairiausia mėsa.

Rugiagėlė: ne tik graži, bet ir naudinga

Visas kitas maistas — nuo jau minėtų kiaušinių, įvairiausių žolių iki nudobtų žvėrių skrandžio turinio jį iki šiol valgo Šiaurės tautelės — tesudarė menką dalį mūsų protėvių raciono. Vėlesniais laikais, Lietuvos teritorijoje plintant miškams, augalinį maistą galėjo sudaryti riešutai, nendrių šaknys, džiovintos uogos, grybai, laukiniai vaisiai, švendrai, lūgnės.

Žuvys buvo labai svarbi žmonių mitybos dalis nuo pat viduriniojo akmens amžiaus. Jų to meto upėse ir ežeruose buvo labai gausu, o žmonių — dar labai mažai.

Ekspertai perspėja vairuotojus: prieš žiemą verta susirūpinti, kokiu oru kvėpuojate

Tirtos akmens amžiaus gyvenvietės prie Kretuoto ežero akivaizdžiai byloja: mūsų protėviai labai dažnai maitinosi žuvimis. O joms gaudyti jau akmens amžiuje mokėjo iš kaulų išsidrožti kabliukų ar iš siūlų, šakų ar šaknų nusipinti venterių ir kitokių tinklų.

REKLAMA Ilga grūdinių kultūrų kelionė Žemdirbystės ir gyvulininkystės užuomazgos mūsų šalies teritorijoje aptinkamos ganėtinai anksti — prieš 7—7,5 tūkst.

Pirmuosius mūsų protėviai ėmė sėti miežius, kanapes, avižas, kiek vėliau — vasarinius kviečius žiemkenčiai Lietuvą pasiekė tik IX—X a. Augino avis, ožkas, galvijus, arklius.

žiemkenčiai ir hipertenzija hipertenzijos sakinys

Ūkininkavimo plitimas tiesiogiai susijęs su žemės derlingumu. Rytų Lietuvoje, kur žemės ypač nederlingos, šis procesas ir prasidėjo, ir plėtojosi vėliau. Čia stipresnė buvo gyvulininkystė. Prieš 3—4 tūkst. Tuo pat metu prie piliakalnių gyvenę žmonės maitinosi kiek kitaip. Pavyzdžiui, Narkūnuose naminių gyvulių kaulai sudarė beveik pusę visų rastų kaulų.

Toks naminių ir laukinių gyvūnų kaulų santykis Rytų Lietuvoje prieš maždaug 2—2,5 tūkst.

  1. Dauguma jų, deja, palieka š Anesteziologų-reanimatologų draugijos konferencija m.
  2. Ką rodo širdies ultragarsas esant hipertenzijai
  3. Laukiniams žvėrims išknisus bulves, išguldžius pasėlius žemdirbiai skaičiuoja šimtatūkstantinius nuostolius.
  4. Apie žiemos badą galvoja ir gyvūnai » SAVAITĖ – viskas, kas svarbu, įdomu ir naudinga.
  5. Rugiagėlė: ne tik graži, bet ir naudinga

Šiek tiek buvo valgoma avienos, gal arklienos. Derlingesnių žemių gyventojai, be abejo, valgė daugiau patiekalų iš grūdinių kultūrų ir naminių gyvulių mėsos, o pajūrio žmonių prūsų, kuršių protėvių mitybą papildė, kaip jau minėta, jūroje sugautos žuvys ir ruoniai. Tad geležies amžiaus pradžioje skirtingose Lietuvos dalyse gyvenusių žmonių mityba gerokai skyrėsi. Santykinai skurdžiausia buvo Rytų Lietuvoje gyvenusių mūsų protėvių mityba — tipiškas miškingo, nederlingų žemių ir toli nuo jūros esančio regiono gyventojų maistas.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Didžiąją dalį raciono sudarė mėsa. Grūdų buvo valgoma mažiau. Padėtis ūkininkavimo naudai Rytų Lietuvoje ėmė keistis, kai pirmaisiais amžiais po Kristaus lietuviai perėmė iš kaimynų ariamąją pūdyminę žemdirbystę. Taip dirbamosios žemės plotai gerokai padidėjo, išplito pievos, buvo galima auginti daugiau gyvulių.

Nuo tada jau nebe miškai, o laukai ėmė labiau maitinti mūsų protėvius. Žemdirbystės plitimą rodo ir pjautuvų metamorfozės.

Grušankos liudijimas. Apvalialapiai žiemkenčiai. Apvalialapio žiemkenčio išvaizda ir jo savybės

Apie IX—X a. Matyt, vis didėjant grūdinių kultūrų svarbai mūsų protėviai pamatė, kad moteriškos rankos pamažu didėjančių plotų jau nebepajėgia nupjauti. Taip javus ėmė kirsti vyrai ir kirto pjautuvais, beje, ne tik iki XX a. Su dalgiais seniau būdavo pjaunama tik žolė, žiemkenčiai ir hipertenzija javus kertant pjautuvais prarandama mažiau grūdų.

Tad lietuvių mitybos įpročiai — gausus mėsos ir ežerų žuvų valgymas, ruginė duona, pomėgis prisidurti žiemkenčiai ir hipertenzija gėrybių — suformavo lietuviškosios gastronominės tradicijos pamatus.

Milžinišką įtaką XVI a. Iki tol visos daržovės Lietuvos dvarų ir pilių virtuvėse buvo troškinamos, o maistas gardinamas džiovintais prieskoniais.

Maistas, kaip labai konservatyvi kultūros dalis, ilgą laiką liko svarbia lietuviškojo bajorų tapatumo dalimi.

BĖDOS DĖL ŠERNŲ - PASĖLIUS IŠKNISA, MEDŽIOTOJŲ PRISIŠAUKTI NEPAVYKSTA

Net XIX a. Daržovių keliai — tolimi Taigi LDK kulinarinė beje, ir visa kita kultūra buvo labai tolerantiška ir atvira naujovėms. Naujoves perimdavome netikėčiausiais keliais. Štai agurkus į Lietuvą atvežė totoriai. Pirmieji ryšiai su jais siekia dar Gedimino ir Algirdo laikus. Tačiau šias daržoves vadiname graikišku žodžiu. Vytauto laikais aplink Trakus gyvenantys totoriai ir karaimai agurkus augino jau labai gausiai.

„Grushanka“: taikymas tradicinėje medicinoje

Beje, Kėdainiai yra laikomi agurkų sostine ar ne todėl, kad ten senovėje būta totorių kaimų? Kopūstai mūsų žemėse pasirodė su vokiečiais. Prūsai iš pradžių labai stebėjosi, kad atėjūnai valgo žolę Tačiau šiaip žalias daržoves, taip pat ir kopūstus, pradėjome valgyti tik Bonos Sforcos laikais. Ir vadiname šias daržoves lotyniškos itališkoso ne vokiškos kilmės žodžiu.

Apvalialapio žiemkenčio išvaizda ir jo savybės

Paprikas, baklažanus ar kukurūzus žiemkenčiai ir hipertenzija ir ėmėme valgyti tik sovietmečiu. Gana vingiuotas bulvių kelias į mūsų laukus ir ant mūsų stalo. Kaip daržovės bulvės auginamos nuo XVII a. Jos Europoje plito per dvarus ir vokiškąją kultūrą. Jau XIX a. Tortas su jūrų gėrybėmis.

žiemkenčiai ir hipertenzija hipertenzija ir žmogaus charakteris

Visi vyresnės kartos žmonės dar pamena to meto maisto parduotuves: mėsos skyriai — dažniausiai tušti tik kaulai ar kanopos. Laimei, buvo nors šioks toks pieno produktų pasirinkimas. Importas iš viso pasaulio iš esmės apsiribojo tik retais bananais ir apelsinais dažniau — mandarinais iš Kaukazo per didžiąsias sovietines šventes. Kas tas bananas ar ananasas, dauguma Lietuvos gyventojų matė tik per televizorių.

Apie mangus, šparagus ar avokadus apskritai visi neturėjo jokio supratimo.

A. Kulitaitė pataria: Kaip geriausia sutaupyti?

Nežinojome daugybės daržovių, o prieskonių asortimentas ribojosi pipirais ir laurų lapais. Būtina paminėti ir to meto visuomeninį maitinimą.

žiemkenčiai ir hipertenzija hipertenzija 2 stadija 3 laipsnio rizika

To, matyt, nebuvo jokiose istorinėse civilizacijose: sriuba, dvelkianti vėju, kotletai, trupantys nuo menkiausio prisilietimo sudėtis — trys ketvirtadaliai duonos ir vienas ketvirtadalis neaiškios mėsosanemiškos dešrelės be jokio mėsos kvapo pikti liežuviai kalbėjo, kad jos gaminamos iš Laužikas tikisi, kad jei ne jis, tai kitas tyrinėtojas kada nors apžvelgs ir sovietų laikotarpio mūsų mitybą.

Juk įdomu: akmens amžiuje mūsų protėviai išgyveno iš esmės vien dėl mėsos, o kuo maitindamiesi išliko sovietiniai žmonės? Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė".