Kas yra veloergometrija (VEM) - Hipertenzija November

Ekg pokytis esant hipertenzijai. Miokardo EKG pokyčiai - ką reiškia diagnozuoti - Hipertenzija November

Skaitykite forume: Dalintis: Apibrėžimas.

hipertenzija kokie tyrimai

Lėtinė plautinė širdis cor pulmonale chronicum yra dešiniojo skilvelio struktūros pažeidimas ir funkcijos sutrikimas, nulemtas lėtinės plaučių ligos sukeltos lėtinės plautinės hipertenzijos, išskyrus tuos atvejus, kai pokyčių priežastis yra kairiojo skilvelio ligos arba įgimtos širdies ydos. Lėtinė plautinė širdis sudaro 7—10 proc. Patologiniai morfologiniai pokyčiai. Esant lėtinei plautinei širdžiai, yra ne tik dešiniojo skilvelio, bet ir plaučių kraujagyslių patologinių morfologinių pokyčių.

Obuolių acto nauda.

Dešiniojo skilvelio raumuo yra hipertrofavęs. Vėlesnėse ligos stadijose aptinkama degeneracinių miokardo pokyčių. Plaučių kraujagyslių pokyčiai — vidurinio dangalo tunica media hipertrofija, vidinio dangalo tunica intima proliferacija ir fibrozė, kraujagyslių lygiųjų raumenų hipertrofija, rezginiški pleksiforminiai kraujagyslių pažeidimai.

Kas yra veloergometrija (VEM)

Etiologija ir patogenezė. Išsivysčiusiose šalyse dažniausia lėtinės plautinės širdies priežastis yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga LOPL.

  1. Kartais specialistas perduoda diagnostiką, naudodamas HEMT, kitam laikui.
  2. Toks pažeidimas savaime nereikalauja specialaus gydymo, nes jie nekelia pavojaus.

Lėtinė plautinė širdis pasireiškia maždaug 40 proc. LOPL ligonių. Kitos dažniausios ligos, lemiančios lėtinę plautinę širdį, yra bronchinė astma, bronchektazės, cistinė fibrozė, idiopatinė plaučių fibrozė, tuberkuliozė, pneumokoniozė, plaučių pažeidimas sergant sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis, krūtinės ląstos ir stuburo deformacija, šoninė amiotrofinė sklerozė, pirminė plautinė hipertenzija, recidyvinė plaučių arterijų trombinė embolija, miego apnėjos sindromas.

Lėtinės plaučių ir bronchų ligos sukelia hipoksemiją.

Alveolinė hipoventiliacija ir netolygi ventiliacija pvz. Dėl alveolinės hipoventiliacijos ir hipoksemijos susitraukia prekapiliarinės plaučių arteriolės. Lėtinė hipoksemija skatina negrįžtamus struktūrinius plaučių kraujagyslių pokyčius remodeliavimą. Dažniausiai plautinė hipertenzija atsiranda, kai arterinio kraujo dalinis parcialinis slėgis PaO2 pasidaro mažesnis kaip 55—60 mm Hg.

Struktūriniai pokyčiai padidina plaučių kraujagyslių pasipriešinimą ir sukelia plautinę hipertenziją. Ją atsirasti taip pat skatina dėl plaučių emfizemos ar fibrozinių plaučių ligų sunykusios smulkiosios kraujagyslės ir antrinė eritrocitozė. Eritrocitozė hematokrito rodiklis didesnis kaip 55 proc.

Pastarųjų metų tyrimų duomenimis, plautinės hipertenzijos atsiradimo veiksniai yra ir in situ vykstantis uždegimas, kolageno sintezė, sutrikusi vazokonstrikcinių ir vazodilatacinių mediatorių pusiausvyra, endotelio disfunkcija. Ligos pradžioje slėgis plaučių arterijose padidėja tik fizinio krūvio metu, vėliau esti nuolatos padidėjęs, o fizinio krūvio metu ar paūmėjus plaučių ligai — dar labiau padidėja. Dažniausiai plautinė hipertenzija didėja gana lėtai apie 0,5 mmHg per metus.

taškų su hijama hipertenzija

Tačiau maždaug 30 proc. Padidėjus plaučių kraujagyslių pasipriešinimui, pasunkėja dešiniojo skilvelio darbas.

Miokardo EKG pokyčiai - ką reiškia diagnozuoti

Sutrinka sistolinė ir diastolinė dešiniojo skilvelio funkcija. Dešinysis skilvelis yra lyg plonasienė ertmė, todėl jis funkcionuoja labiau kaip tūrio, bet ne slėgio siurblys. Jis geriau prisitaiko prie prieškrūvio negu prie pokrūvio pokyčių. Padidėjus pokrūviui dėl plautinės hipertenzijos, dešinysis skilvelis pradeda hipertrofuoti, kad padidintų sistolinį spaudimą.

Manoma, kad dešiniojo skilvelio masė tiesiogiai priklauso nuo kvėpavimo takų susiaurėjimo laipsnio ir plaučių kraujagyslių remodeliavimo. Toliau didėjant plautinei hipertenzijai dešinysis skilvelis išsiplečia, didėja dešiniojo skilvelio galinis diastolinis slėgis, sumažėja jo išmetimo frakcija, kartu mažėja ir kairiojo skilvelio diastolinis tūris bei širdies minutinis tūris.

Padidėjus dešiniojo skilvelio masei, didėja miokardo deguonies poreikis, ypač fizinio krūvio metu, atsiranda dešiniojo skilvelio išemija, nes dėl sumažėjusio kairiojo skilvelio kraujo tūrio ir slėgio dešinįjį skilvelį maitinanti dešinioji vainikinė arterija, atsišakojanti iš aortos, blogiau aprūpina jį krauju.

Padidėjus spaudimui dešiniajame skilvelyje, tarpskilvelinė pertvara pradeda prolabuoti į kairįjį skilvelį ir taip sutrikdo jo funkciją.

Suomių pirtis ir hipertenzija

Susidaro ydingas abiejų širdies skilvelių nepakankamumo ratas. Ligai progresuojant atsiranda ekg pokytis esant hipertenzijai skilvelio nepakankamumo požymių — periferinės edemos, kepenų stazė.

Klinikiniai simptomai. Ligonio nusiskundimai ir objektyvaus tyrimo duomenys priklauso nuo to, kokia yra lėtinės plautinės širdies fazė — kompensacijos ar dekompensacijos, plautinės hipertenzijos laipsnio. Klinikiniai simptomai yra nespecifiniai, todėl praktiškai ankstyva lėtinės plautinės širdies diagnostika yra labai sunki. Vienas ankstyviausių simptomų yra dusulys fizinio krūvio metu. Kai kurie ligoniai fizinio krūvio metu gali apalpti, neretai skundžiasi krūtinės skausmu.

Dėl išsiplėtusios plaučių arterijos spaudimo į kairįjį n.

Bifascikulinės blokados. Nespecifinės arborizacinės blokados. Tai dažniausia intraskilvelinio laidumo sutrikimų forma, neretai ir be organinių širdies pakitimų.

Plautinė hipertenzija gali sukelti kraujavimą iš plaučių. Tačiau būtina įsitikinti, kad nėra kitų kraujavimo iš plaučių priežasčių plaučių vėžio, bronchektazių, plaučių infarkto ir kt.

Lėtinė plautinė širdis

Rečiau būna dispepsijos reiškinių. Nepakankamas kraujo įsotinimas deguonimi lemia difuzinę cianozę. Ji vadinama centrine cianoze. Kadangi kraujotaka yra ekg pokytis esant hipertenzijai, esant hiperkapnijai kapiliarai yra išsiplėtę, ligonių galūnės šiltos. Dažnai būna pabrinkęs, cianoziškas veidas, išsipūtusios kaklo venos, rankų pirštai būgno lazdelių, o nagai — laikrodžio stiklelio formos.

medicina hipertenzija liaudies gynimo

Gali būti aritmijų, kurių priežastys dažniausiai yra antrinės — hipoksemija, sutrikusi kraujo elektrolitų pusiausvyra, vartojami vaistai bronchus plečiantieji, diuretikai. Dėl hipoksemijos ir sumažėjusio minutinio širdies tūrio pablogėja galvos smegenų kraujotaka, todėl gali atsirasti neurologinė simptomatika.

Kai yra lėtinės plautinės širdies dekompensacija, atsiranda periferinių edemų. Tačiau jų atsiranda ne tik dėl dešiniojo skilvelio nepakankamumo, bet ir dėl to, kad hipoksemija ir hiperkapnija skatina inkstų kraujotakos mažėjimą, aktyvina renino ir angiotenzino sistemą, didina arginino vazopresino aktyvumą. Dėl to organizme kaupiasi druskos ir vanduo. Širdies perkusiją sunkina plaučių emfizema. Tiksliai nustatyti širdies ribas yra labai sunku. Širdis gali išsiplėsti ir į dešinę, ir į kairę pusę.

Auskultuojant širdį, girdimas akcentuotas ar net skilęs antrasis tonas plautinio kamieno klausymo taške.

Tonas skyla, nes plautinio kamieno vožtuvas užsidaro pavėluotai. Išsiplėtus dešiniajam skilveliui, susidaro reliatyvus triburio vožtuvo nesandarumas. Krūtinkaulio srityje gali būti girdimas sistolinis ūžesys. Dėl didėjančio slėgio plaučių arterijose plautinis kamienas išsiplečia. Išryškėja reliatyvus plautinio kamieno vožtuvo nesandarumas. Antrajame tarpšonkauliniame tarpe iš kairės gali būti girdimas protodiastolinis ūžesys. Progresuojant širdies nepakankamumui, didėja kepenys, čiuopiant jos yra neskausmingos.

Kepenų padidėjimą vertinti sunku, nes yra plaučių emfizema ir žema diafragmos skliauto padėtis. Sunkiais atvejais prisideda gelta, atsiranda anoreksija, ascitas, kaupiasi skystis pleuros ertmėje. Kartu su lėtinės plautinės širdies simptomais būna ir ją sukėlusių ligų požymių — kosulys, skrepliavimas, švokštimas ir kt.

hipertenzijos eritrocitai

Tyrimo metodai. Krūtinės ląstos rentgenografija. Duomenys apie krūtinės ląstos rentgeninio tyrimo jautrumą ir specifiškumą plautinei hipertenzijai ir lėtinei plautinei širdžiai ekg pokytis esant hipertenzijai yra prieštaringi. Atliekant krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą, matomas padidėjęs II širdies lankas kairiajame kontūre. Plaučių šaknys išsiplėtusios, kraujagyslių tinklas plaučių periferinėse dalyse gali būti sumažėjęs. Manoma, kad dešiniosios nusileidžiančiosios plaučių arterijos dalies skersmuo, didesnis kaip 16 mm, ir kairiosios plaučių arterijos skersmuo, didesnis kaip 18 mm, rodo esant plautinę hipertenziją.

Teigiama, kad dešiniosios nusileidžiančiosios plaučių arterijos dalies skersmuo, didesnis kaip 22 mm, 96 proc. Nors šie pokyčiai labai būdingi plautinei hipertenzijai, krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas mažai jautrus ją diagnozuoti. Daugiau informacijos gaunama atlikus kompiuterinę tomografiją.