Arterinė hipertenzija

Diuretikai hipertenzija

Arterinė hipertenzija AH — tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis organus diuretikai hipertenzija kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis.

diuretikai hipertenzija

Pirminės AH rizikos veiksniai: genetinis polinkis, amžius, antsvoris, nutukimas, sūrus, riebus maistas, alkoholis, rūkymas, nervinė įtampa, nejudra.

Klinika Kai kurie pacientai padidėjusio kraujospūdžio gali diuretikai hipertenzija keletą metų.

Tiazidiniai diuretikai ir į juos panašūs diuretikai Tiazidiniai diuretikai yra pigūs, lengvai vartojami ir skiriami tik vieną kartą per dieną. Jie yra efektyvūs ir yra vieni iš pasirenkamų variantų gydant hipertenzija sergančius vyresnio amžiaus ar iš Afrikos kilusius pacientus. Ši vaistų grupė veiksminga derinant su angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibito riais, angiotenzino receptorių blokatoriais ir beta blokatoriais. Antihipertenzinis tiazidų poveikis yra lėtas, o atsako į dozę kreivė reliatyviai plokščia, todėl dozės didinimas lemia ribotą kraujo spaudimo sumažėjimą. Šalutinis metabolinis tiazidų pov eikis yra susijęs su didelėmis vaisto dozėmis, kurios pasunkina hipokalemiją, hiperurikemiją ir hiperglikemiją.

Kiti skundžiasi galvos skausmais, ypač pakaušyje, svaigimu, mirgėjimu akyse, kartais pykinimu, širdies plakimu. Vėlesnėse stadijose išryškėja organų taikinių pažeidimo simptomai koronarinė širdies liga, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, inkstų pažeidimas, kt. Išskirta izoliuota sistolinė hipertenzija.

Arterinė hipertenzija (Padidėjęs kraujo spaudimas)

Pabrėžiama didelio pulsinio spaudimo svarba. Kiekvieno arterine hipertenzija sergančio paciento prognozei įvertinti būtina nustatyti bendrąją kardiovaskulinę riziką. Tam, be kraujospūdžio dydžio, išsiaiškinami visi rizikos veiksniai ir organų taikinių pažeidimai. Pagrindiniai diagnostiniai kriterijai klasifikuojant pacientus į didelės ir labai didelės rizikos grupes apibendrinti 4 lentelėje.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pacientai, turintys daugybinius rizikos faktorius, CD ir organų pažeidimą, atsiduria didelės rizikos grupėje net esant aukštam—normaliam AKS. AH diagnozavimas 1. Nustatyti AKS padidėjimo laipsnį.

Diuretikai

Nustatyti antrines hipertenzijos priežastis. Nustatyti bendrą kardiovaskulinę riziką, įvertinant kitus rizikos veiksnius, organų taikinių pažeidimą ir gretutines ligas ar klinikines būkles. Kraujospūdžio matavimas AKS pasižymi plačiomis dienos bei atskirų dienų, mėnesių ir sezonų variacijomis.

Jei AKS tik nedaug padidėjęs, matavimai turi būti atliekami keletą mėnesių siekiant nustatyti paciento įprastą AKS kuo įmanoma tiksliau. Tačiau jei pacientui būdingas didelis AKS padidėjimas, organų taikinių pažeidimo požymiai arba didelė ir labai didelė kardiovaskulinė rizika, pakartotiniai matavimai turi būti atlikti per trumpesnį laikotarpį savaitės arba dienos.

diuretikai hipertenzija

AH diagnozė turi būti nustatoma atlikus bent 2 AKS matavimus per vizitą esant 2—3 vizitams. Tačiau sunkesniais atvejais diagnozė gali būti nustatoma per vieną vizitą. AKS gali matuoti gydytojas arba slaugytojas gydytojo kabinete arba klinikoje kabineto arba klinikos AKSnamie — pacientas arba giminaitis.

AKS taip pat gali būti automatiškai matuojamas 24 val.

Kaip gerti diuretikų tabletes edemai Diuretikai tabletes, tirpalai mūsų gyvenime yra gana gerai įsitvirtinę. Jie naudojami kūno rūgšties ir bazės pusiausvyrai reguliuoti.

Skiriamos kelios kraujospūdžio padidėjimo rūšys, kurios gali labai skirtis: 1. Kabineto arba klinikos AKS. Ambulatorinis 24 valandų kraujospūdis. Namų kraujospūdis. Pagal tai, kokiomis sąlygomis matuojant randamas padidėjęs AKS, skiriamos kelios hipertenzijos rūšys. Ši būklė žinoma kaip balto chalato hipertenzija, tačiau geresnis diuretikai hipertenzija būtų izoliuota įstaigos hipertenzija.

Arterinė hipertenzija

Izoliuota įstaigos hipertenzija gali būti ne vien tik kliniškai nekaltas fenomenas. Keli tyrimai rodo, kad ši būklė susijusi su didesniu organų taikinių pažeidimų ir metabolinių sutrikimų paplitimu, palyginti su normotenziniais hipertenzija geriausi tradicinės medicinos receptai. Nustačius šią būklę, reikėtų ištirti pacientą dėl metabolinių rizikos veiksnių ir organų taikinių pažeidimo.

diuretikai hipertenzija

Gydymas turi būti skirtas esant organų taikinių pažeidimo požymių arba didelei kardiovaskulinei rizikai. Tačiau net ir neskiriant antihipertenzinio gydymo gyvenimo būdo korekcija ir paciento stebėjimas turi būti taikomas kiekvienam asmeniui, kuriam pasireiškė izoliuota įstaigos hipertenzija.

Padidėjęs digoksino toksiškumas ir aritmijų pavojus. Diuretikų sukelti elektrolitų pirmiausiai, kalio balanso sutrikimai gali predisponuoti digoksino provokuojamiems ritmo sutrikimams. Šiuo požiūriu reikšmingiausia sąveika nustatyta tarp kilpinių diuretikų ir digoksino. Diuretikai ypač aldosterono receptorių antagonistai slopina digoksino išskyrimą per inkstus, todėl pastarojo koncentracija plazmoje gali padidėti iki 3 kartų.

Ši būklė vadinama izoliuota ambulatorine hipertenzija arba slaptąja hipertenzija. Šios būklės paplitimas panašus kaip ir izoliuotos įstaigos hipertenzijos.

Manoma, kad 1 iš 7 ar 8 asmenų, kurių įstaigos kraujospūdis normalus, gali patekti į šią kategoriją. Tarp tokių pacientų didesnis organų taikinių pažeidimo ir metabolinių rizikos veiksnių paplitimas, palyginti su pacientais, kurių AKS yra normalus.

Prieširdžių virpėjimas

Užmaskuota hipertenzija didina kardiovaskulinę riziką. Be kraujospūdžio matavimo, būtina atidžiai išmatuoti ŠSD pulsas skaičiuojamas bent 30 s arba daugiau, esant aritmijoms.

Diuretikai ir jų naudojimas hipertenzijai

Pakartotinai nustatomos padidėjusios reikšmės rodo padidėjusią riziką, padidėjusį simpatinį arba sumažėjusį parasimpatinį aktyvumą ar ŠN. Fizinio ištyrimo metu ieškoma papildomų rizikos veiksnių, antrinės hipertenzijos arba organų taikinių pažeidimo požymių.

Turi būti pamatuoti ūgis, svoris, siekiant įvertinti KMI pagal standartines formules. Taip pat pacientui stovint būtina pamatuoti liemens apimtį.